- išbliurkti
- 2 išbliur̃kti intr. 1. sutilžti, sutižti: Medis, vandeny bemirkdamas, išbliur̃ksta Jnš. Bulvės nuo vandenio išbliur̃ko Jnš. Pradėjo lyti, išbliur̃ko visi keliai ir takai Jnš. 2. išpursti: Jų raudoni platūs snukiai panešėjo į išbliurkusį patėvio veidą J.Avyž. Begerdamas išbliur̃ko, pamėlynavo Jnš. ║ Šln ištinti. \ bliurkti; išbliurkti; pabliurkti; subliurkti; užbliurkti
Dictionary of the Lithuanian Language.